Mylimo žmogaus mirtis visam laikui pakeičia mūsų gyvenimą. Netgi nepažįstamų žmonių mirtys – tie tūkstančiai, žūvantys per stichines nelaimes, – pakeičia mūsų mąstyseną. Mirtis yra gyvenimo dalis, mokanti mus rūpintis vienas kitu.

Prieš daugelį metų Tailande mano mokytojas Adžanas Čahas (Ajahn Chah) iškėlė ir parodė savo keraminį puodelį.

– Pažvelkite! – tarė jis mums. – Jis įtrūkęs.

Atidžiai įsižiūrėjau į puodelį, bet jokio įtrūkimo nepamačiau.

– Įtrūkimas nematomas, – tęsė Adžanas Čahas, – bet jis yra. Vieną dieną kas nors puodelį numes, įtrūkimas taps matomas ir puodelis suskils. Toks jo likimas.

– Jei puodelis būtų plastikinis, – paaiškino mano mokytojas, – jis neturėtų nei likimo, nei nematomo įtrūkimo. Galėtum jį mėtyti, trankyti, netgi paspirti, bet jis nesudužtų. Galėtum elgtis nerūpestingai, nes jis būtų nedūžtantis. O mano puodelis – trapus, todėl aš privalau juo rūpintis.

– Jūsų kūnas, – toliau kalbėjo Adžanas Čahas, – irgi turi įtrūkimą. Šiuo metu įtrūkimas nematomas, bet jis yra. Tai – jūsų artėjanti mirtis. Vieną dieną įvyks nelaimė, užklups liga, ateis senatvė; tada įtrūkimas taps matomas ir jūs mirsite. Tai – jūsų likimas. Jeigu jūsų gyvenimas truktų amžinai, – apibendrino Adžanas Čahas, – jeigu jis būtų nedūžtantis kaip tas plastikinis puodelis, galėtumėte elgtis lengvabūdiškai. Bet mūsų gyvybė trapi, o likimas – mirti, ir būtent todėl mes privalome savimi rūpintis.

Mūsų santykiai irgi trapūs it keraminiai puodeliai, todėl privalome vienas kitą tausoti. Suvokimas, kad laimėje glūdi įtrūkimas, moko mus jausti dėkingumą. Žinojimas, kad mūsų gyvenimas vieną dieną suduš, padeda pamatyti, jog kiekviena akimirka yra vertinga.

 

Ajahnas Brahmas

Iš knygos  „Dramblys, kuris pamiršo laimę“