Šiuolaikinis žmogus moka valgyti, kalbėti, išmano, kaip siūtis drabužius, gyventi bendruomenėje ir visa kita.

Jis taip pat žino, kaip tinkamai parengti kūdikio besilaukiančią motiną, kad gimdymas būtų saugus, yra sukūręs daugybę darbą lengvinančių instrumentų. Tačiau jis dar nieko nenutuokia apie būdus, leidžiančius valingai ir be jokio sielvarto palikti kūną. Mirdamas jis labai liūdi, patiria daug psichologinio skausmo. Dabartinė mūsų visuomenė sugebėjo sukurti pažangias technologijas, tačiau iki šiol neatskleidė daugelio gyvenimo ir mirties slėpinių. Šiuolaikinis žmogus dar neatrado jo paties viduje glūdinčių turtų.

Mirtis yra neatsiejama kūno savybė, būtinas pokytis. Svarbu, kad mirštantis žmogus būtų iš anksto pasiruošęs šiam momentui, apsišvietęs šiuo klausimu. Šis neišvengiamas pokytis, vadinamas mirtimi, pats savaime nesuteikia kančios, sielotis mirštantįjį priverčia mirties baimė. Šių laikų švietimo sistema moko žmogų, kaip pelnyti sėkmę įvairiose pasaulietinės veiklos srityse, tačiau joje nėra disciplinos, kuri padėtų jam atsikratyti mirties siaubo. Žmonijai dabar privalu suprasti, kaip rasti paguodą mirštant.

Swami Rama. Gyvenimas su Himalajų Mokytojais